Fortunatas Dirginčius | Dirgincius.info

Liaudies išmintis byloja – atsarga gėdos nedaro. Nuo savęs dar pridurčiau “ir taupo laiką bei pinigus”. Jei kas lankotėtės mano tinklaraštyje vakar tikriausiai matėte, kad ne kažin kokia informacija buvo likusi Tiesiog vieną dieną, t.y. vakar 2010 metų rugsėjo 2 d. ėmė ir dingo duomenys iš serverio. Hostingo provider’is iPage.com pasiūlė užsisakyti atsarginių kopijų darymo ir atstatymo paslaugą, kuri kainuoja tik 12,95 USD metams. Sumokėjus šią sumą galima atstatyti 7 dienų duomenis nuo jų praradimo. Ghmmm…. tikiuosi tai nėra jų politika tokiu būdu pardavinėti papildomas paslaugas.

Tačiau, jei informacija, kurią laikote serveryje yra svarbi, gal ir nėra gaila sumokėti tuos papildomus 3 Lt per mėn. Už mokėjimo kortelės saugumo programą gi taip pat panašiai mokame (kalbu apie Swedbanką). Kad ir kaip ten yra su papildomomis paslaugomis, bet niekas už patį geriau saugumu nepasirūpins. Mano konkrečiu atveju turėjau po ranka bent jau duomenų bazės kopiją.

Tad, jei nenorite atsidurti stresinėje būsenoje, verta išmokti kai kurias pamokas:

1. Darykite atsargines kopijas (prisiminus dar visiškai neseną istoriją su 1,5TB dydžio kietojo disko smigimu, galima daryti išvadą, kad kažkas iš anapus nori jog aš tapčiau atsarginių kopijų evangelistu. Aš juo tapau ir atiduodu duoklę apie tai rašydamas. Aleliuja!:));

2. Jei padarėte atsarginę kopiją, įsitikinkite, kad ji yra ne toje pačioje vietoje, kur laikomi ir pirminiai duomenys, iš kurių ir padaryta pati atsarginė kopija. Tik tokiu būdu išsaugojau keliasdešimt tūkstančių nuotraukų, nes atsarginė kopija buvo atskirta nuo originalo fiziškai;

3. Automatizuokite atsarginių kopijų darymo procesą – bent jau sumažinsite žmogiškojo faktoriaus “PAMIRŠAU” pasireiškimo tikimybę;

4. Laikas nuo laiko, pasikeiskite slaptažodžius. Ką gali žinoti, gal mano tinklaraščio failai tokiu būdu ir pradingo? Nors iPage.com reikalauja ypatingai sudėtingo slaptažodžio, bet ką gali žinoti;

5. Nepasikliaukite tik viena atsarginių duomenų kopija – pasidarykite antrą ar net gi trečią egzempliorių;

6. Jei duomenys yra ypač svarbūs ir vertingi, būtinai pasidarykite trečiąją atsarginę kopiją ir ją laikykite ne namie (ne biure). Pavyzdžiui, galite turėti n+k kopijų skaičių, tačiau, potvynis, gaisras, pagaliau vagys gali sunaikinti negrįžtamai viską;

7. Jei turite didelės talpos kietąjį diską (pavyzdžiui, 1,5 ar 2 TB ir daugiau), rekomenduoju suskirstyti jį į atskirus skirsnius. Mano logika tokia, jei tyčia ar netyčia kas nors atsitiks programiškai su visu disku, tai ko gero teks atstatinėti viso disko duomenis, o jei būsite suskirstę kietąjį diską į loginius skirsnius ir atitinkamai oaskirstę juose informaciją, yra tikimybė, kad “smigimo” atveju pavyks išsaugoti kur kas daugiau informacijos. Tad savo 1,5 TB Samsung Story diską suskirsčiau lygiai į tris dalis – po 500 GB.

Taigi šiaip ne taip atstačiau tinklaraščio duomenis (bent jau jų dalį) iš turėtos duomenų bazės. Tiesa tiesiogiai nepavyko – reikėjo duomenų bazę konvertuoti į XML, vėliau failą skaidyti ir rankiniu būdu importuoti atgal į WordPress.

Kita vertus, tokios pamokos tik praturtina patirtį ir leidžia sukaupti papildomų žinių. Taip pat jau senokai norėjosi radikaliai pakeisti tinklaraščio’o išvaizdą… na, bet ne taip radikaliai, kad reikėtų viską pradėti nuo nulio

Su linkėjimais,
Fortunatas

P.S. Jei bus pageidaujančių, galiu nuosekliai aprašyti duomenų atstatymo procedūrą.

Mane galima rasti
Twitter http://twitter.com/fortunatas
Facebook http://www.facebook.com/fortunatasd
Flickr http://www.flickr.com/fortis
Posterous http://fortunatas.posterous.com

Susikonfigūravau pašto klientą ir tinklapio administravimo tumblerius
idant galėčiau palikti įrašus tinklaraštyje tiesiog nusiunčiant žinutę
elektroniniu paštu. Tai kur kas patogesnis ir greitesnis būdas, nei
jungtis tiesiai prie tinklapio ir ten viską žymėti. Pirmas bandymas.
Prisvilo? Nežinau Išsiųsim, o vėliau – matysim, kaip draugauja šis
variantas su prikabintais paveiksliukais.

Fortunatas

Kyrgyzstan: Mountains To See, originally uploaded by fortisdr.

Pirmas kartas, kuomet teko aplankyti Centrinės Azijos šalį ir kalnus jau buvau matęs – vieną kartą Gruzijoje, o kitą – Turkijoje, tačiau šie mane pakerėjo.

Kalbama, kad šių kalnų viršūnėse galima rasti edelveisą, o eglės, kurios matosi nuotraukoje yra vadinamos Tianšanio eglėmis (lot. Picea schrenkiana tianshanica). Šių eglių aukštis 40-50 m.

Buvome pakilę į 3000 metrų aukštį. Oras tyras, gaivus – nuostabu!

Fortunatas